3 SKYRIUS.

Įsukus į mokyklos kiemą savo Mustangą pastačiau pačiame gale. Nuo galinės sėdynės pagriebiau savo kuprinę ir išlipau iš automobilio. Pirma pamoka matematika, nekenčiau jos. Nors tiesą sakant pati pamoka man patiko tik ne mokytojas ponas, Mailsteris ,buvo per daug griežtas ir nekentė mokinių. Jis visada rasdavo prie ko prikibti, bet nepaisant viso to Mr. M buvo mielas. Jam visada rūpėdavo žmonių problemos ir jei tik kam prireikdavo pagalbos galėdavai kreiptis į jį. Neskaitan jo amžiaus mokytojas išliko jaunas vidumi.

Pažvelgiau į mokyklos kiemą, buvo keista, kad jis tuščias. Čia dažniausiai prieš pamokas rinkdavosi visos porelės ir emo grupės. Grupelės vaikinų traukdavo žolytę už mokyklos kampų, o merginos diskutuodavo apie gražiausią šio sezono krepšininką. Šį kartą juo tapo Tomis Ridkinsas. Vos tik pradariau Hardsteino vidurinės mokyklos duris į mane susmigo visų žvilgsniai. Jaučiausi nejaukiai, ypač kai viena mergina su manimi net pasisveikino. Šiems mokiniams tikrai ne visi namie.

Sustojusi prie spintelės suvedžiau kodą ir pasidėjau nereikalingas knygas. Nežymiai nužvelgiau save veidrodyje. Mano juodi plaukai buvo pasišiaušę ir atrodė netvarkingai, juodos akys kiek paraudusios. Patamsėję paakiai išdavė miego trūkumą. Man reikėjo atsigerti kavos, nes kitaip išprotėsiu. Uždariusi spintelės duris pašokau. Prieš mane stovėjo Kristijanas, prisiminiau sapną apie vilkus. Mano širdis pradėjo plakti greičiau.

-Atleisk dėl vakar ,- tyliai ištarė ir pasikasė pakaušį. - Milda niekada nemokėjo gražiai elgtis su žmonėmis.

-Ką turėjot omeny pavadindami mane medžiotoja? ,- o taip Mija tai turbūt vienas iš protingiausių tavo kada užduotų klausimų.

-Nekreipk dėmesio. Aš nenoriu jokių nesutarimų. Draugai? ,- Kristijanas antkišo savo ranką.

Nieko nesakiusi pagriebiau kuprinę ir praėjau pro jį. Elgiausi per daug nemandagiai, bet pažinčių man nereikėjo. Na taip jis buvo vaikinas kurį partrenkiau, bet juk jam nieko nenutiko, jis sveikas ir gyvas. Na bent jau iš dalies. Nuvijusi visas mintis šalin įžengiau į matematikos kabinetą. Atsisėdusi į savo suolą išsitraukiau knygas ir pradėjau galvoti apie pamoką, nors nelabai ir sekėsi.

-Mija, išduok man paslaptį ,- išgirdau Dženiferės balsą ir pasisukau į jos suolo pusę. - Kaip išvaizdus, turtingas ir mielas vaikinas galėjo užkalbinti mokyklos pelę?

-Gal jo ir paklausk kodėl jis neužkalbino mokyklos barbės,- ištariau ir vėl nusisukau.

Dženiferė buvo tikrai graži. Jos ilgos auksinės garbanos buvo tiesiog nuostabios, jų jai pavydėjo kiekviena čia besimokanti mokinė. Mergina buvau tikrai graži, žydros akys kurias paryškindavo juodu akių pieštuku, visada raudonai padažytos lūpos dėrėjo prie blyškios odos. Šiam miestely įdegti nebuvo įmanoma, nes pas mus beveik nebūdavo saulės. Merginos norinčios modelių įdegio galėdavo eiti į miesto centre stovintį soliariumą. Buvo net keista, kad Dženiferė ten nesilanko. Pažiūrėjus į jos barbės išvaizdą tokia oda jai netiko.

Mano mintis nutraukė į klasę įžengęs mokytojas. Perkopęs keturiasdešimt, bet vis dar atrodantis gan jaunai. Neskaitant beveik nuplikusios galvos ir kelių raukšlių ant veido. Jis kaip ir kiekvieną dieną pasidėjo savo apiplyšūsį rudos spalvos portfelį ant stalo ir nužvelgė visą klasę. Jo ledo spalvos akys sustojo ties manimi.

-Panele Kroslins gal galėsime po pamokos pasikalbėti?,- gergždžiantis balsas nuskambėjo per visą klasę.

-Žinoma pone Mailsteri ,- išspaudžiau menką šypseną ir susigėdusi nuleidau galvą.

Vien nuo minties, kad turėsiu šnėkėti su juo mane nupurtė. Ir iš viso ką mano matematikos mokytojas galėtų man pasakyti? Nebent tik " Mija tu gabi mergina, suprantu tau teko daug išgyventi ir visi dėl to jaudinamės, bet negali pamiršti ir mokslų" ir dažniausiai mano atsakymas būna " Taip, atleiskite pone Mailsteri aš pasitaisysiu". Kiekvienas šioje mokykloje dirbantis mokytojas stebi mane lyg pro padidinamąjį stiklą ir tai nesuteikia jokio pasitikėjimo savimi. Tiesą sakant tai mane net nervina.

Atsivertusi sasiuvinį nuo lentos pradėjau rašyto formules. X nepriklauso kam? Mija susikaupk. Vos tik nuskambėjo skambutis susidėjau viską į kuprinę ir palaukiau kol išeis visi mokiniai. Atrodė, kad jie slinko vėžlio greičiu, bet gal tai ir buvo gerai, nes norėjau kuo trumpesinio pokalbio su mokytoju. Išėjus paskutiniai merginai prisiartinau prie Mailsterio stalo ir pažvelgiau į jo plikę.

-Mija ar žinojai, kad tavo tėvas mieste? ,- ištarė mokytojas.

-Ne, - kiek per šaltai atsakiau.

-Matai man tai neturėtų rūpėti, bet rūpi. Tu tikrai daug patyrei ir išgyvenai, aš netgi patarčiau tau apsilankyti pas psichologę.

-Jūs laikote mane pamišusia? Ir prie ko čia mano tėvas? ,- jaučiau kaip mano balsas pamažu pradėjo

kilti.

-Jis tvarko dokumentus, kad galėtų tave išregistruoti iš šios mokyklos. Gink Dieve aš taip negalvoju ,- tyliai ištarė, kaip tik tuo metu nuskambėjo skambutis kviečiantis į pamoką.

Nebeturėjau noro čia pasilikti, tad tiesiu taikymu patraukiau link stovėjimo aikštelės. Nesupratau ko čia grįžo mano tėvas. Pamatyti savo dukrą ar atsiimti pinigų kai parduosiu namą? Nejaugi jis mano, kad nesugebu susitvarkyti pati? Be jo išgyvenau du mėnesius išgyvensiu ir daugiau. Jaučiau pyktį kuris neleido man blaiviai mąstyti. Kur mano tėvas buvo tada, kai man jo reikėjo labiausiai? Kai mano dangus maišėsi su žeme ir visas pasaulis slido iš po kojų. Kai man reikėjo atramos pradėti gyvenimą iš naujo. Kur jis po velniais buvo tada?

Turėjau tiek daug klausimų jam ir norėjau išgirsti tiek daug atsakymų. Bet gal jau bus per vėlu. Man buvo įdomu kur jis apsistojo ir ką dabar veikia. Ko jis grįžo. Pakėliau akis ir pažvelgiau į savo automobilį prie kurio stovėjo Kristijanas. Jo man mažiausiai reikėjo. Priėjusi arčiau atrakinau dureles ir jau norėjau lipti į vidų, bet vaikinas jas užtrenkė ir atrėmė mane į mašiną. Mūsų veidus skyrė vos keli centimetrai. Supratęs kokioj pozicijoje esame jis greitai atsitraukė ir pasitvarkė marškinėlius.

-Ką čia išdarinėji? ,- norėjau visą pyktį išlieti ant jo, bet nežinau kodėl.

-Mija tau viskas gerai?

-Mano tėvas grįžo,- leptelėjau, bet greitai susitvardžiau vėl.- Taip man viskas gerai.

-Tavo tėvas?,- Kristijano balsas sudrebėjo o veide šmėstelėjo baimė. - To negali būti.

-Kodėl man atrodo, kad tau tai rūpi labiau negu man? ,- pašaipiai ištariau ir įsėdau į automobilį. - Buvo malonu pakalbėti Kristijanai.

Nuspaudusi greičio pedalą pajudėjau link namų, kažkodėl jaučiau, kad mano tėvas manęs jau laukia. Kvaila nuojauta ir kvailas Kristijanas. Man reikėjo poilsio, nes jaučiausi per daug išsękusi, o gal net lengvai kvaištelėjusi. Kodėl viskas turi būti taip sunku ir nesuprantama. Nejaugi aš to nusipelniau? Pažvelgiau į siaurą keliuką, ant šaligatvių augo medžiai, bet jau be lapų. Keli praeiviai pasivaidendavo gatvėje. Pasukusi į kairę atsidūriau reikiamoja gatvėje. Netrukus pasiekiau namus. Kaip ir tikėjausi čia stovėjo tėvo automobilis.

Pastačiusi savo Mustangą garaže išlipau iš jo ir patraukiau tiesiai į namą. Pradarius medines duris sustojau koridoriui ir mėginau išgirsti bent menkiausią garsą. Namas buvo tylus kaip niekad, galėjau girdėti net skraidančią musę. Numetusi kuprinę prie batų dėžės tiesiu taikymu nuėjau į virtuvę. Jei norės tėvas pats mane susiras, o kol kas aš noriu kavos. iš spintelės pagriebusį mylimiausia savo puoduką pastačiau jį ant stalo.

-Kodėl tu ne mokykloje? ,- išgirdau tėvo balsą ir menkai krūptelėjau.

-Kodėl tu čia? ,- kiek irzliai ištariau ir pagirbiau kavos pakelį.

-Nenukreipk temos Mija ,- užmečiau akį į tėvo piktą veidą.

-Aš ir nekečiu. Man tiesiog įdomu ko čia grįžai.

-Ką tau pasakė mama ? ,- šito klausimo tikrai nesitikėjau.

-Nelabai ką prisimenu. Gal paklausk jos pats?Ak taip ji tavęs nekenčia, tik įdomu kodėl ,- įdėjusi šaukštelį kavos į puodelį pagaliau normaliai atsisukau į tėvą. Mūsų žvilgsniai susidūrė. - Kur buvai tada, kai man tavęs reikėjo? Ko grįžai?

-Apsaugoti tavęs ,- lyg negirdėjęs mano visos kalbos ištarė ir atsirėmė į durų staktą.

-Kaip matai ir pati puikiai sugebu apsiginti ,- sukryžiavusi rankas ant krūtinės smarkiai suspaudžiau lūpą.

-Tu turi daug ką išmokti. Jie ateis tavęs ,- šie žodžiai man jau buvo pradėję atsibosti.

-Kas tie jie?

-Vilkolakiai ,- šis teiginys mane visiškai pritrenkė. Jis išprotėjo?